- niurktelėti
- niùrktelėti, -ėja, -ėjo 1. tr. trumpam panardinti: Meškeriojant kai jau gerai plūdę niùrktelėja, tada reikia traukt Slk. 2. intr. trumpam pasinerti: Beplaukdamas niùrktelėjau, tai pribėgo vandenio ausysna Slk. 3. intr. greitai įlįsti, šmurkštelėti: Niurktelėjo tarp klūpančių, nuirklavo keliais iki pat prieklėčio ir ėmė tarti giesmėn gomuriniu, tebetrūkčiojančiu iš susijaudinimo balsu J.Balt. 4. intr. suduoti, niuktelėti: Kai niùrktelėjo pašonėn su nykščiu, tai da ir dabar dieglį nešioju Slk. Niùrktelėj[o] akmistrinei ausin, boba ir išvirto (ps.) Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.